- tintėti
- tintė́ti, tìnta, -ė́jo intr. 1. Kos56, DŽ, NdŽ, KŽ, Pbr, Slk, Km, Jž, Užp, Mlt, Pg drebėti, virpėti, tirtėti (ppr. iš baimės, šalčio ir pan.): Jo ir galva, ir rankos tìnta Blnk. Tin tin tin pakinkliai dreba, tìnta Ds. Tintė́k netintė́jęs – vis tiek šilčiau nebus Lkm. Persgandau, net kinkos tìnta Ut. Tìnta kaip drugio krečiamas Vžns. Kai anas pamatė vilką, tai tuoj iš bailės pradėjo tintė́t kaip epušės lapas Sv. Bėris net tìnta nuo šalčio Lel. Ažvarytas arklys tìnta Ds. Begalvė žąsis tintėjo, mirties žadą užkandusi Vaižg. | prk.: Dreba, tinta sutrupinta žalkčio galybė! A.Baran. Regėjos jam, kad ir trobos, ir tvoros, ir medžiai – visa tinta nuo šalčio A.Vien. 2. prk. bijoti ką nemalonaus esant, vykstant: Anas tìnta, kad ana su kitu Lb. 3. NdŽ skambėti: Šlaituose tintėjo skambučiai, parišti avims po kaklu A.Vaičiul. 4. Rgv klukėti, kliuksėti: Kiaušinis tìnta kalenant Ps. Kiaušinis teip sumėtytas (mėtant suplaktas), kad nents tìnta, kaip mikleni Ėr. \ tintėti; patintėti; pritintėti
Dictionary of the Lithuanian Language.